- skiausčiai
- skiausčiai̇̃ prv. Skiausčiai̇̃ suguldýtos leñtos geriaũ džiū̃na.
.
.
skiausčias — skiaũsčias, ià adj. (4) Š 1. DŽ esantis siauruoju šonu, briauna žemyn arba aukštyn: Plytą gali padėti gulsčią, skiaũsčią ir stačią Jrb. Anys norėjo skiausčiõm plytom mūryt, aš nedaviau Lel. Suguldyk lentas skiausčiàs, kad geriau džiūtų Dkšt … Dictionary of the Lithuanian Language
ašmeninis — ašmenìnis, ė adj. (2) su ašmenimis: Ašmeniniu ginklu vadiname kardą, durtuvą, durklą (su ašmenimis iš šono ar smaigalyje) rš. Ašmenìnė adata (su storesniu už ąsą trikampišku smailagaliu kailiniams siūti ar lopyti) Krsn, Gs, Ds, Grg; R. Duokite… … Dictionary of the Lithuanian Language
kanta — 1 ×kanta (vok. Kante) sf. (1) žr. kantas: 1. Padirbk man grabelį ant aštuonių kantelių KlpD77. Auga ąžuolelis ant aštuonių kantų, kožno[je] kantelė[je] yra po šakelę Žr. Keturkampis stulpas turi keturias kantas Gr. Versk lentą ant kantos Gr. Ką… … Dictionary of the Lithuanian Language